vėpsoti

vėpsóti, vė̃pso (-ója JT50), -ójo intr. SchL138, KBII178, K, Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; Sut, N, L, L238 1. žiūrėti kur be reikalo, būti be dėmesio, žiopsoti: Ko vėpsaĩ, t. y. veizi išsižiojęs, ka neėdi J. Ans kėpso ir vė̃pso išsivėpęs J. Ko vėpsaĩ lūpą paleidęs? Gl. Užsičiaupk, vėpla, o tai ir vėpsosi išsižiojęs Lš. Tėvai, eik gult – ko čia vėpsósi par naktį Jrb. Ma[n] turi būt sarmata: jūs skalbiat, o aš sėdžiu ir vėpsaũ Slv. Ko čia vėpsaĩ, eik namo! Mrj. Bevėpsódamas nieko nepadirbai Ds. Ko čia vėpsai, da varna medolį užkraus (juok.) Č. Tai kaip te nemokėsi [dainuoti, šokti], nuejęs vėpsósi, reikia, kad mokėtum Plvn. Vėpso užsigulęs ant stalo, rodosi, kad ir jam čia reikia klausyt, ką kas kalba Pbs. I ana te vė̃pso OG349. Mat vėpla ir vėpsos! Lnkv. Aš dirbau, o ans visą laiką vėpsójo nosę prikišęs Lž. Vieniuolektas prisakymas – nevėpsók (juok.) Jdr. Nevėpsók, kur tau nereikia Ilg. Atsitrauk nevėpsójęs, tuoj par nosį gausi Rk. Eik namo nevėpsójęs! Pns. Nevėpsók atsistojęs, bo pridrėbs varna gerklę (juok.) Kp. Žmonių gėrėjėliai geria ryliuoja, o jau mano bernužis šepsąs, bevėpsą̃s JD617. Bet ir žemaičiai nu savo pusės nevėpsojo, bet, tankiai atrėmusys nu savo krašto jų (žuvėdų) anpuolius, ejo par jūrą į jų žemę patims atmonyti S.Dauk. O kur tinginys pasiliko bevėpsąs, tenai veisės daugybė žiurkių BsMtII25(Varn). Vaikai, kam vis vėpsot taip! J.Jabl. Bėgo ožka per miškelį, nusivožė sau ragelį, vienas ragas kėkso, visi vaikai vėpso Žem. | prk.: Šeimyninės krosnies gaubtuvas tebestovėjo vietoje, ir plati juoda anga vėpsojo kažin kur į tolį V.Aln. ^ Vėpso kaip ožka, žiūrėdama į vandenį Pšl. Ko vėpsai it ožys į vandenį? rš. Ko dabar vėpsai lyg varna? LTR(Vb). Vė̃pso išsižiojęs kai vėpla Ds. Ėsdamas nevėpsok, dirbdamas nežiopsok KrvP(Rs). Ant Dievo atsiduok, bet ir pats nevėpsok NžR. Kaip yra mėsos, mūs dantys nevėpsos M.Jan. An pieno nežiūro nei vienas, an mėsos visi vėpsos LTR(Mrc). Boba vė̃pso, plyšy žėbso, viduj to plyšio – turgus (bičių avilys) Ign. Boba vėpso, skylė lėpso (girnos) LTR. Žibur žėbso, katė vėpso, kemža kerus nešioja (ugnis duonkepėje, anga pečiaus atvira, liže duona bus šaujama) ST447. ║ labai susidomėjus, žavintis žiūrėti: Kaip tos užtrauks, tai berniukai tik vėpso ir akimis mirkčiodami vienas kitą kumštinėja Vrp1889,2. Juozukas ir visi vaikai vėpsojo į blezdingėlę, džiaugdamiesi jos gražumu Žem. Matai, brač ir anas vėpso in mergas kaip katiniokas in lašinius A.Rūt. ^ Raudonas kėkso (kėpso Lel), pūkuotas vėpso (kabanti mėsa ir katinas) LTR(Ant). Vė̃pso kaip katinas į lašinius Slm. 2. būti atvėpusiam, atsiknojusiam, nulėpusiam, išdubusiam: Žinai, reik pribubyt kilimas – jau vėpso Brž. Apkaupėm su žagrute, i tos bulvės vė̃pso, reik pataisyt žemę – pritraukt prie kerų Jrb. ^ Nuo mėsos lūpos vėpsõs Kvr, Skdt, Ds, Sv, Tr, Kp, Škn. Nevalgyk mėsos, lūpa vėpsos Švnč. Nuo mėsos pilvas (piulvas Pbs) vėpsos Snt. Nuo mėsos pilvas vėpsos, nuo varškės dantys barškės PPr396(Ps). 3. žiojėti, būti kiauram: Pro stogo vėpsančius plyšius matyti melsvos dangaus juostos rš. Dešinėje kelio pusėje vėpso nedidelė žvyrduobė, kurioje guli pusiau perskeltas akmuo P.Andr. Ant grindų vėpsojo neužrištas druskos maišiokas P.Andr. ^ Boba kėpso, plyšys vėpso, apie tą bobą jomarkas (bičių avilys) LTR. Boba kėpso, plyšys vė̃pso, kas pakarštavos, tas padėkavos J.Jabl. ║ kristi, birti: ^ Nuo mėsos dantys vėpsõs LTR(Vlkv), Šl. Akelės žibso, rankelės rėpso ir dantys vėpso, nabagas drauge LTR(Brt). 4. kėksoti, rėpsoti, riogsoti, styroti: Vėpsojo padėti su išsikišusiais dantimis kiaušai J.Balč. Tik apversta gelda vėpso viduje aslos rš. Berods dar vėpsojo ten vienos lovos griaučiai P.Klim. Vėpso kaip tuščias alaus uzbonas Šk, Snt.

◊ į kišẽnę vėpsóti tikėtis gauti: Veterinoras mano, kad baigusi [mokslus] Teresėlė amžinai vėpsos tėvui į kišenę J.Ap.

sáulėje vė̃psąs tinginys, išlaidūnas: Kam paliks palangiškio [klebono] turtai? – Saulė[je] vėpsančiam paliks Dr.

\ vėpsoti; įsivėpsoti; išvėpsoti; nusivėpsoti; pavėpsoti; pravėpsoti; privėpsoti; suvėpsoti; užsivėpsoti